|
|
Senelės pasaka |
|
Apšerkšniję mūsų žiemos
Balta, balta kur dairais
Ilgas pasakas mažiemus
Seka pirkioj vakarais.
Apie klaidžią sniego pūgą,
Saulės nukirptas kasas
Apie žąsiną moliūgą,
Kur išskrido į dausas.
Apie vilką, baltą mešką,
Burtus, išdaigas velnių,
Apie vandenis, kur teška
Iš sidabro šulinių.
Apie trečią brolį Joną
Koks jis raitelis puikus.
Apie Eglę žalčio žmoną,
Medžiais paverstus vaikus.
Kaip našlaitė nusiminus
Grįžo tuščiomis atgal. . .
Brenda pušys per pusnynus
Ir išbrist niekaip negal!
Pusnynuos nykštukai miega,
Aukso žuvys po ledu
Bėga ragana per sniegą,
Nepalikdama pėdų.
Našlaitėlė gero būdo
O jos pamotė pikta
Bet
senelė užusnūdo.
Ir jos pasaka baigta. Salomėja Nėris
|
|
|
|