Beržas

Pavasarį
po mano oda
pradeda kalenti...
Staiga
aš nubundu ir sudrebu...
Nupurtau sniegą,
migdžiusį per žiemą
mano kūną
ir pajuntu,
kaip meiliai
saulė siunčia bučinius...
Po mano oda
pradeda kalenti
ir vis stipriau....
Jau neatsimenu,
kada tai buvo,
jau pamiršau 
tą jausmą...
Po mano oda
pradeda kalenti...
Ir aš nesuprantu –
„kas darosi?“ –
Pro mano odą
kalasi
pirmieji pumpurai...
Jau mano kūnas
jaučia saulės bučinius,
tik dar vidus sušalęs ir nustebęs
dairosi aplinkui...

Loreta Klebonaitė