Derlingi Vasaros plaukai Kviečių bangom į žemę krito. Tu rankoj degančioj laikei Akordus apgaulingo ryto. Auksinės žirklės tingiai kirpo Dangaus avis. Šnerėjo varpos. Aukštoj tyloj kaip vėjas tirpo Nebijančios numirti arfos. Upelis bėgo pagal liepą, Virpėdamas visom stygom. Undinė juokdamasi liepė Pašokt melodijom nuogom. Klajūnas muzikas girdėjo Balsus dangaus, vandens ir javo Ir juos simfonijon sudėjo, Ir ji šlamėjo ir žaliavo.
Henrikas Radauskas