Pasaulinė poezijos diena

2000 metais UNESCO paskelbė kovo 21-ąją Pasauline poezijos diena. Pirmoji Poezijos diena paminėta Paryžiuje, kur yra UNESCO būstinė.

Poezija kilo iš liaudies šokių. Ritmuoti, rimuoti žodžiai buvo dainuojami, grojant muzikai, šokant. Taip senovės žmonės išreikšdavo savo emocijas ir patirdavo iškrovą, atsipalaiduodavo. Tai taip pat buvo ritualas, skirtas pagarbinti dievus. Seniausiais poetais laikomi Homeras, Heziodas, Pindaras. Jų poezija pasakoja apie dievus, dievų valdomus žmones. Manyta, kad poetas kuria „švento pamišimo“ apimtas. Jį neva įkvepia mūzos – kūrybos įkvėpėjos. Tuomet poetas buvo laikomas dievišku aiškeriagiu, pranašu, pasakojančiu apie dievus.

Vėliau graikai teoretikai poeziją apibrėžia kaip įkvėpimo vaisių. Anot jų, poetu negalima tapti, juo reikia gimti. Apie poeziją įvairiais laikais kalbėta ir ginčytasi labai daug. Vieni manė, kad poeziją reiki kurti pagal griežtus reikalavimus, nustatytą rimavimą ir ritmą; tiksliai nustatyti eilėraščio adresatą ir naudą. Kiti teigė, kad poezijos negalima varžyti, kad ji turi gimti iš poeto kančių, jo saviraiškos. Poezija išskirta į kelias rūšis: epinė (pasakojamoji kaip Homero „Odisėja“), lyrinė (individualus lyrinis išgyvenimas), drama. Šiuo metu poezija rašoma ir eiliuojant ir laisvomis eilėmis. Ar ji šiuo metu populiari? Sunku pasakyti, nes popierinės knygos apskritai mažiau skaitomos, nei anksčiau, kai nebuvo kompiuterių ir interneto.

Lietuvoje poezijos kūrimą ir domėjimąsi ja siekiama paskatinti rengiant „Poezijos pavasarį“, „Poezijos žiema“ ir kt. renginiai. Daugybę pradedančiųjų ir poetų mėgėjų eilių galima rasti svetainėje http://rasyk.lt