Tarptautinė teatro diena

Teatro diena paskelbta švente XI-ajame Tarptautinio teatro instituto kongrese, vykusiame Vienoje, patvirtinus UNESCO. Šventė minima nuo 1962 metų.

Žodis „teatras“ kilo iš graikų kalbos: „theatron“ – vieta, skirta vaidybai.

Teatro ištakų galima rasti dar senovės medžiotojų ir žemdirbių apeigose, taip pat liaudies papročiuose. Pirmasis profesionalus europietiškas teatras įkurtas Renesanso epochoje. Tai buvo italų kaukių komedijų teatras. Nuo to laiko klajojantys aktoriai po truputį tapo sėslūs, pradėjo vaidinti pastoviose vietose.

Lietuva drąsiai gali didžiuotis prieš kitas šalis kaip turinti daugybę teatrų (daugiau nei 30), kurių ne vienas pripažintas ir pasauliniuose teatrų festivaliuose.

Mažiausias Lietuvos teatras „Teatriukas“ Teatro dienos proga dalija Šviesoforus (kaip priešprieša Kristoforams).

Be to, „Teatriukas“ kartu su Vilniaus senamiesčio teatru Teatro dieną apvažiuoja visus Vilniaus teatrus ir pasveikina su profesine švente. Iškilminga palyda pajuda nuo Teatro gatvės (ši nedidelė gatvelė yra šalia Lietuvos nacionalinio rusų dramos teatro).

Beje, 2003 m. čia vyko nesankcionuotas ultraradikalios Teatro partijos „3 MŪRZOS“ steigiamasis suvažiavimas. Jo metu paskelbtos pagrindinės Pezės:

Nuo kiekvienų metų kovo 27 dienos metams įvedamas Teatro meno diktatas.
Panaikinamos visos ložės (įskaitant masonų), paliekant tiktai ložes teatruose.
Nuo šiol šviesoforai sankryžose, posūkiuose ir kryžkelėse rodys žalią šviesą tik į Teatro meno įstaigas.
Nuo kovo 27 d. įvedama komendanto valanda. Po 17 val. rodytis gatvėse neturint bilieto į Teatrą – draudžiama. Visi neturintys tokio bilieto bus sulaikyti ir privalės atlikti privalomus darbus kultūros baruose.
Kiekvienas Lietuvos pilietis metų pabaigoje privalės deklaruoti savo išlaidas, kurias skyrė Teatrų lankymui (ne mažiau, kaip 33% nuo BVP, KGL, NEBL, DMB).


	Tarptautinė teatro diena Teatro diena paskelbta švente XI-ajame Tarptautinio teatro instituto kongrese, vykusiame Vienoje, patvirtinus UNESCO. Šventė minima nuo 1962 metų. Žodis „teatras“ kilo iš graikų kalbos: „theatron“ – vieta, skirta vaidybai. Teatro ištakų galima rasti dar senovės medžiotojų ir žemdirbių apeigose, taip pat liaudies papročiuose. Pirmasis profesionalus europietiškas teatras įkurtas Renesanso epochoje. Tai buvo italų kaukių komedijų teatras. Nuo to laiko klajojantys aktoriai po truputį tapo sėslūs, pradėjo vaidinti pastoviose vietose. Lietuva drąsiai gali didžiuotis prieš kitas šalis kaip turinti daugybę teatrų (daugiau nei 30), kurių ne vienas pripažintas ir pasauliniuose teatrų festivaliuose. Mažiausias Lietuvos teatras „Teatriukas“ Teatro dienos proga dalija Šviesoforus (kaip priešprieša Kristoforams). Be to, „Teatriukas“ kartu su Vilniaus senamiesčio teatru Teatro dieną apvažiuoja visus Vilniaus teatrus ir pasveikina su profesine švente. Iškilminga palyda pajuda nuo Teatro gatvės (ši nedidelė gatvelė yra šalia Lietuvos nacionalinio rusų dramos teatro). Beje, 2003 m. čia vyko nesankcionuotas ultraradikalios Teatro partijos „3 MŪRZOS“ steigiamasis suvažiavimas. Jo metu paskelbtos pagrindinės Pezės: Nuo kiekvienų metų kovo 27 dienos metams įvedamas Teatro meno diktatas. Panaikinamos visos ložės (įskaitant masonų), paliekant tiktai ložes teatruose. Nuo šiol šviesoforai sankryžose, posūkiuose ir kryžkelėse rodys žalią šviesą tik į Teatro meno įstaigas. Nuo kovo 27 d. įvedama komendanto valanda. Po 17 val. rodytis gatvėse neturint bilieto į Teatrą – draudžiama. Visi neturintys tokio bilieto bus sulaikyti ir privalės atlikti privalomus darbus kultūros baruose. Kiekvienas Lietuvos pilietis metų pabaigoje privalės deklaruoti savo išlaidas, kurias skyrė Teatrų lankymui (ne mažiau, kaip 33% nuo BVP, KGL, NEBL, DMB).