Tarptautinė vaikų gynimo diena

…aš turiu teisę gyventi nieko nebijodamas… aš turiu teisę gyventi su savo mama ir tėveliu… kai aš sergu, man turi būti suteikta medicinos pagalba… aš turiu teisę lankyti darželį ir mokyklą… niekam nevalia manęs mušti… visi vaikai yra svarbūs… aš turiu teisę sakyti tai, ką galvoju… aš turiu teisę žaisti…

Mažo žmogaus didelės teisės, pareigos, norai… Mažo žmogaus didelis pasaulis… Siekdami gerinti vaikų padėtį ir įgyvendinti Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvenciją, 1991 metais 20 neabejingų vaikams žmonių įsteigė nepolitinę, nevyriausybinę, nereliginę, juridiškai įregistruotą, demokratiniais principais besivadovaujančią Lietuvos vaikų teisių gynimo organizaciją „Gelbėkit vaikus“, besiremiančią savanorių darbu. Organizacijos įkūrimo idėja buvo kitokia, nei kitų nevyriausybinių organizacijų, nes įkūrėjai siekė tapti ne vien pagalbą teikianti organizacija, bet ir įtakinga stipri visuomenės jėga, priversianti žmones galvoti apie vaikus, kai jie priima svarbius sprendimus. Savanorių organizacija stengiasi praktinį darbą derinti su švietėjišku, bandydama ugdyti visuomenės nuomonę. Veiklos sritis labai plati – vaiko teisės. Žodis „teisės“ pabrėžia, kad savanorių darbas yra susijęs su tarptautine teise ir Jungtinių Tautų teisių konvencija (konvencija įgyvendinama bendradarbiaujant su valstybinėmis institucijomis). Organizacijos nariai įsitikinę, kad nepakanka vien tik užjausti vaiką. Vaikai turi teises, o tai reiškia, kad kiti turi jas gerbti žodžiais ir darbais. Be abejo, užuojautos ir pagalbos visuomet reikia skriaudžiamam, vienišam vaikui, todėl organizacijos akiratyje pirmiausia atsiduria gatvės vaikai bei tie, kurie priklauso rizikos grupei.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 - 2000 metų veiklos programoje ryškią vietą užima vaiko teisių ir laisvių stiprinimo politika. 1995 liepos 3 d. ratifikavus Vaiko teisių konvenciją ir įgyvendinant jos nuostatas, 1996 kovo 14 d. priimtas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas. 1993 m. pradėjus kurti Lietuvoje vaiko teisių apsaugos tarnybų sistemą, efektyvesnė tapo pagalba vaikams, operatyviai sprendžiant iškilusias jų problemas. Tačiau iki šiol šalyje valstybinis JT Vaiko teisių konvencijos nuostatų įgyvendinimas vyksta nepakankamai sparčiai. Šį bei su juo susijusius procesus galėtų paspartinti vaiko teisių kontrolieriaus institucija. Kontrolieriaus institucija turėtų lemti įstatymų leidybą, jų tarpusavio suderinimą, o svarbiausia, visapusiškai jau priimtų įstatymų įgyvendinimą.

Šalyje vyksta teigiami ir neigiami vaikų padėties pokyčiai. Vaikai iki 18 metų amžiaus sudaro ketvirtadalį Lietuvos gyventojų. Jų yra 930 tūkstančių. Gimstamumas per pastaruosius šešerius metus sumažėjo trečdaliu (33 %). 1997 metais gimė 37695 vaikai, o tėvų globos neteko 3179 vaikai. Jeigu šis procesas nebus pristabdytas, ateityje tėvų globos neteks kas dešimtas šalies vaikas. Nuo šeimų gyvenimo sąlygų labai priklauso vaikų padėties stabilumas, saugumas, sveikata, išsilavinimas.Vienas svarbiausių šeimų padėtį lemiančių veiksnių – realios pajamos. Pastaraisiais metais realiosios pajamos tesiekė 30-40 % 1990 m. lygio. Vykstant šeimų diferenciacijai, atsirado vis didesnė praraja dėl turtingų ir skurdžių. Tarp neturtingų – daugiausia šeimos su vaikais. Pvz., namų ūkių su vienu vaiku ir abiem tėvais pajamos 2 kartus didesnės, negu su 3 ir daugiau vaikų. Nors pastaruoju metu realiosios pajamos pradėjo didėti, vidutinės šeimos būklė vartojimo požiūriu yra nepalanki. Vaikų socialinę padėtį labai lemia tėvų užimtumas, ypač, kai vaikas (ai) turi vieną iš tėvų: šalyje kas penkta šeima su vaikais gyvena su vienu iš tėvų. Statistikos departamento atlikta skurdo lygio analizė suteikė galimybę padaryti išvadą. Tarp šeimų, auginančių tik vieną vaiką iki 18 metų, skurdo lygis buvo 16 proc., tuo tarpu tarp šeimų, auginančių tris ir daugiau vaikų – 37 proc. Visų pirma, tėvų globos netekę vaikai yra iš asocialių šeimų ir tokių šeimų nuolat daugėja. Asocialių šeimų, palyginti su 1995 metais, padaugėjo 50 proc., jose vaikų – 29 proc. 1998 m. liepos 1d. Lietuvoje 6636 vaikai, netekę tėvų globos ir našlaičiai, buvo globojami 5138-iose šeimose. Apie 6262 vaikai buvo globojami valstybės, savivaldybių, visuomeninių organizacijų vaikų globos institucijose, 345 vaikai gyveno 46 šeimyniniuose vaikų globos namuose (šeimynose), per ilgesnį laikotarpį Lietuvoje daugiau nei 6000 vaikų iki 18 metų amžiaus yra įvaikinti.

Švietimas: ikimokyklinis ugdymas

Atkūrus Nepriklausomybę, vaikų ikimokyklinis ugdymas patyrė itin didelių pokyčių. Vaikų ikimokyklinis ugdymas pradėtas traktuoti kaip pirmoji švietimo pakopa. Antra vertus, pablogėjus ekonominei-socialinei šeimų padėčiai, didėjantys mokesčiai už darželius, auganti bedarbystė lėmė, kad daugelis šių įstaigų tuštėjo, jos buvo uždaromos. Vietų šiose įstaigose mažėjo žymiai sparčiau, negu šio amžiaus vaikų. 1990 m. 1000-iui 1-6 metų amžiaus vaikų darželyje teko 591 vieta, 1997 m. – 294 vietos. 1997 m. ikimokyklinio ugdymo įstaigas lankė 36 proc. 1-6m. amžiaus vaikų. Nuo 1995m. lankančių šias įstaigas vaikų skaičius kiek didėjo. Galima teigti, paslaugų dalis vaikų ikimokyklinio ugdymo srityje sumažėjo, ji yra neprieinama nemažai daliai šeimų. Iškyla naujas reiškinys – ikimokyklinėse įstaigose steigiamos globos grupės, į kurias patenka neprižiūrimi ar tėvų globos netekę vaikai.

Vaikai ir darbas

Įvedus griežtesnę nesimokančių vaikų apskaitą, suteikus galimybę socialiai remtinų šeimų vaikams nemokamai maitintis mokyklose, vykdant šeimų su trim ir daugiau vaikų rėmimo politiką, daugiau dirbant su asocialiomis šeimomis, sumažėjo nelankančių mokyklos vaikų skaičius. Deja, lėtai sprendžiamos vaikų, baigusių pagrindinę mokyklą, užimtumo problemos, galimybė įsigyti kvalifikaciją ir darbą. Darbingas amžius prasideda nuo 16 metų. 16-17 metų asmenų, įregistruotų darbo biržose 1996 m. skaičius buvo beveik 7 tūkst., 1997 – 6 tūkst., o įdarbinta tik 1 tūkst., suteikta galimybė įsigyti kvalifikaciją tik kas 10-tam norinčiam. Tai viena iš svarbiausių šio amžiaus vaikų nusikalstamumo priežasčių. Kas antras nepilnametis, padaręs nusikaltimą, nedirbo ir nesimokė.