Minima: 2024.03.10
Pirmąją dieną po Užgavėnių prasidėjus gavėnios laikotarpiui, žmonės laikydavosi pasninko: nevalgydavo mėsos, vengdavo linksmybių. Tokiu elgesiu buvo stiprinama žmogaus valia, stiprybė.
Ketvirtąjį gavėnios sekmadienį gavėnios viduryje, nuo seno būdavo leidžiama pailsėti nuo gavėnios. Šią dieną žmonės pasitaisydavo skanesnių, riebesnių valgių. Būdavo leidžiama valgyti ir mėsos, bet tik tam, kuris sugebės atlikti nelengvą užduotį: per vieną valandą spėti miške prisimalkauti, papjauti gaidį, nupešti, išdarinėti, išvirti ir suvalgyti.
Dzūkijoje užfiksuotas paprotys kepti įvairių formų paplotėlius: arklio, plūgo, kitų pavasario darbų įrankių. Senoliai sakydavo, kad šią dieną negalima gulėti ir tinginiauti, nes vėliau vasarą bedirbant skaudės nugarą.
Kad būtum sveikas ir lankstus, patariama šią dieną persiversti kūliais.
Lietuviai pagonys tikėjo, kad egzistuoja mitinė būtybė Gavėnas. Prasidėjus žiemai šis dievas miršta, yra paskandinamas, o atėjus pavasariui atgimsta kartu su augalija.
