Sukuriama paslaptinga aplinka. Vienas žaidėjas yra magas, iššaukiantis protėvių dvasias. Jis sėdi žvakių šviesoje prieš save pasidėjęs dvi lėkštes. Į kambarį pakviečiamas kitas žaidėjas (auka), kuris atsisėda priešais magą. Magas paaiškina, kad dabar jie kvies kokio nors mirusiojo dvasią (daug visko paslaptingai pasakoja, kalba burtažodžius, kad užkalbėtų dantis). Abiem rankom paima vieną lėkštę ir ištiesia ją prieš save, tą pati liepia padaryti ir aukai. Toliau kalbėdamas burtažodžius, pirštu vedžioja paslaptingus ženklus iškeltos prieš save lėkštės dugnu (nusuktu nuo savęs į auką), tą pati turi daryti ir auka. Tada paslaptingus ženklus tuo pačiu pirštu nenuleisdamas lėkštės vedžioja sau ant veido (aišku tą pati daro ir auka).

Pokštas tame, kad aukos lėkštės dugnas iš anksto būna aprūkytas žvake. Vedžiojant pirštu suodžių nesijaučia, prieš save auka mato švarų mago lėkštės dugną, taigi nieko neįtaria. Vedžiodamas suodinu pirštu sau per veidą nusipaišo ant jo visus paslaptingus ženklus, kuriuos jam parodo magas.

Atsiuntė Jurgis