Įvairiose kalbose savaitės dienos vadinamos skirtingai:
- jas numeruojant vien skaičiais;
- įvardijant jas ne tik skaičiais, bet ir religiniais reiškiniais;
- vadinant dienas senųjų dievų ir planetų pavadinimais (šie pavadinimai seniausi, lotyniški).
Lietuvių kalboje savaitės dienų pavadinimai sudaryti labai paprastai, tiesiog numeruojant: pirma-dienis, antra-dienis ir t.t. O kadaise lietuviai savaitės (ją tuomet sudarė 9 dienos) dienų pavadinimus vadino skirtingomis dievo Perkūno galybių apraiškomis, kurios turėjo pavadinimus. Nuo tų laikų kilęs posakis Devynios galybės (visa jėga).
pagal skaičius, pagal dievų (planetų) pavadinimus
Šeštadienis
Dabartinė savaitė sudaryta iš 7 dienų, kurios minimos Biblijoje. Dievas kūrėjas kūrė pasaulį 6 dienas, o 7 dieną ilsėjosi.
Pasak Biblijos, šešta dieną Dievas sukūrė vabzdžius, žvėris ir žmogų.
Ir Dievas tarė: žemė te išduod gyvus sutvėrimus, kožną pagal savo veislę, galvijus, kirmėles ir žvėris ant žemės, kožną pagal savo veislę. Ir stojos taipo. Ir Dievas sutvėrė žvėris ant žemės, kožną pagal savo veislę, ir visokias kirmėles ant žemės pagal savo veislę.
Ir Dievas tarė: padarykim žmones, abrozą mumus lygų, kurie ponavotų ant žuvų mariose ir ant paukščių po dangumi ir ant galvijų ir ant visos žemės ir ant visų kirmėlių, ant žemės slenkančių. Ir Ponas dievas sutvėrė žmogų į savo veidą, į Dievo veidą, sutvėrė jį; ir sutvėrė juodu vyrą bei moteriškę. Ir Dievas žegnojo juodu ir tarė jiemdviem: vaisįkitos ir daugsįkitos ir įsiveiskita apščiai ant žemės ir paverskita ją po savim, ir ponavokita ant žuvų mariose ir ant paukščių dangumi ir ant visko, kas gyva yra ir kruta ant žemės (...) Tai stojos iš vakaro ir iš rytmečio šešta diena. (BIBLIJA, 1931)