Mėnesiai pradėti skirstyti į 7 dienų savaites dar senovėje Rytuose (pas šumerus, babiloniečius, judėjus, kinus). Toks skaičiavimas paremtas mėnulio fazėmis. Iš judėjų tokį skaičiavimą perėmė romėnai. Iš pradžių kiekviena savaitės diena buvo vadinama dangaus kūnų vardais: Mėnulio, Marso, Merkurijaus, Jupiterio, Veneros, Saturno, Saulės. Lietuvoje savaitės dienos dabar vadinamos pagal jų eilę: pirmadienis, antradienis ir t. t.
Popierinio kalendoriaus atsiradimo istorija
Dabar mūsų visų vartojama kalendoriaus reikšmė nebe pats laiko skaičiavimo būdas, bet visų metų dienų sisteminis sąrašas, kuriame žyminos poilsio dienos, šventės, žymūs įvykiai, pateikiama informacinio pobūdžio žinių.
Seniausias iš išlikusių kalendorių yra 354 m. romėnų kalendorius. Viduramžiais kalendorius leido bažnyčia, tad juose būdavo skelbiamos religinės šventės ir šventųjų sąrašai. XIV a. Pradėti leisti pasaulietiniai kalendoriai.
