Baltas sniegas, Baltas kelias... Kvepia medžiai svajomis. Stebuklingai kalba baltas miškas Per Kalėdas su mumis. Krenta sniegas. Mano pėdos Skęsta sniego glėbyje. Gal pakelkim taurę karšto vyno Už Kalėdas po egle. Čia sniegas kris Juokauja dangus. Bučiuoja snaigės mus, Pasivaikščiokim už rankų Kalbinkim medžius. Tyliai juokias Miško dukros, Šnara žingsniai pusnyje. Duoki ranką Galime paklysti Stebuklingam kelyje. Čia sniegas kris Juokauja dangus. Bučiuoja snaigės mus, Pasivaikščiokim už rankų Kalbinkim medžius. Krenta sniegas, Ošia miškas, Kursto ugnį širdyje. Metų šventę pusnyje sutikę Kitą kartą grįšim čia. Pagal Š.Stevensą, vertimas J. Činkienės (E. Sipavičiaus daina)
