Aivaras
Apibūdink žmones, turinčius tokį vardą.
nu tetukas musu suneliui isrinko si vardeli, visai man jis grazus. vis delto lietuviskas, paprastas, ne taip kaip dabar narcizai, spygliai populiarus... – mamyte
Aš nelaukiau tos dienos Atėjo ta nelauktoji diena-trečiadienis. Mano brangučiui reikia išvažiuoti.Aš visiškai to nelaukiau,svarbiausia,kad aš negalėsiu su juo bendrauti,negalėsiu nei jam paskambinti,nei parašysi žinutės.Juk jis išvažiuoju į Lenkiją,o ten ryšio nėra.Baisu,visiškas absurdas. Aš dar vakar jo paprašiau,kad jis man galėtų anksti ryte paskambinti,kol jis dar tik važiuos iki pasienio posto , už kurio yra jau kita šalis.Aš norėjau su juo atsisveikinti ir palinkėti sekmės,nors tai padaryti buvo sunku.Pasakiau,kad jį myliu,kad jo lauksiu ir pasiilgsiu.Aš tikrai jo lauksiu... paskutiniai jo žodžiai buvo „dar ryšys yra“ tie žodžiai dar skambėjo pravažiavus pasienį,nes 15 kilometrų nuo pasienio ryšys dar veikia.Dar norėjau pasakyti kažką,bet jau buvo per vėlu. Viskas , jis jau toli,taip toli,kad aš jo nepasieksiu. Dabar reikia tvardytis , labai tvardytis,kad tik nepravirkčiau,juk nelengva būti be jo meilių žodžių kiekvieną vakarą,be jo nuostabaus balso,sunku. Tačiau aš tvardžiausi. Gulėjau ir apie kažką mąsčiau,bemąstydama nepajutau,kaip užmigau.Tada mane užplūdo kažkokie sapnai. „Aš su juo vaikštau ant skardžio,staiga man nuslysta koja ir aš krentu žemyn,bet jis spėja mane sučiupti už rankos ir dar laiko.Apsiverkiu ir pasakau paskutinius savo žodžius:“Aš tave myliu ir visada mylėsiu,paleisk mane ir būk laimingas,susirask kitą,bet manęs prisimink kaip smagų nuotykį...“. „ Jis manęs nepaleido,aš pradėjau muistytis ir išsprūdau jam iš rankų.Krisdama aš dar spėjau lūpomis sukuždėti myliu.Mačiau jo gražias žaliai mėlynas akis,kurios sakė,nemirk...grįžk. Ne tai košmaras,tai negali būti. Išsigandusi pabudau iš sapno ir iškarto supratau,kad kažkas ne taip,negi aš kažką blogo nujaučiu,ne tikrai ne,reikia laikytis,juk jis turi mane ir sakė,kad tik dėl manęs grįš. Taip praėjo mano rytas. Apie pietus jį buvau užmiršusi ir mintys sukosi ne apie jį.Namuose atsibodo,išėjau į gryną orą t.y. į lauką.Aplink draugai,o nėra kada apie jį galvoti.Bet juk tai tęsiasi ne amžinai,grįžusi namo ir vėl prisiminiau jį.Rašiau draugams ir net savo priešui,kad man sunku be jo,kad man reikia kažko šalia,bet deja , jie nieko nesuprato,negi taip sunku suprasti,o gal jie išvis net nenutuokia kas ta meilė???. Dabar aš verkiu,verkiu,net pati nežinau kodėl? Ašaros rieda skruostais ir aš galvoju tik apie jį,dabar labiausiai norėčiau nors sekundę pabūti su juo,galbūt jis apie mane visai negalvoja,jis net manęs nemyli,bet žinau,kad aš jam patinku.Galbūt tai kažkada virs į meilę? Man dabar taip sunku,ši diena ėjo taip lėtai be jo žinučių,koks bus niūrus mano vakaras be jo žodžių „mažute“,“mažule“. Aš tikrai verkiu,bet pati nežinau kodėl,juk jis grįš .Juk aš jį myliu , aš negaliu jo netekti... čia aš rašiau tada,kai jis išvažiavo į lenkiją,jam reikės parodyti kai grįš. – DJ_mažulia
Apibendrinimas: Mieli, fainulkos, bisky mergisiai, eiles kuria nors prie sirdies dek, kartais plevesos, bet protingi, truputi pasipute, gali kada ir susimusti. Patys geriausi zmones - pilni gyvenimo ir uzvedantys gyvenimui – dar vienas Aivaras
Man patinka mano vardas! Idomu kodel jis reiskia "saudantis is lanko"? Maniau, jog tai AITVARO santrupa. – Aivaras
fainutis aiwarelis manja ;*** grazus tj naj naj.. :)) super berniuas :)) – Gretute :)*~
