Kunigunda, Kunigundė
Apibūdink žmones, turinčius tokį vardą.
[...] Tą vakarą, Kunigundai einant namo, ant jos nusileido nusilpusio Dievo galbūt maištaujantis angelas ir Kunigunda tapo apšviestąja, Dievo įrankiu. Ji apsisuko ir nužingsniavo atgal į darbą vykdyti misijos. Kunigunda ėjo Laisvės alėja. Pro šalį prabėgo naujausiomis technologijomis trumpam atteleportuotas paskutinis pasaulio strutis, o gal tik jo vaizdas - niekas to nebežinojo. Ant žemės nukrito pirma snaigė. Gyvenimas yra gražus, pagalvojo Kunigunda. Dievas pašaipiai nusikvatojo. Kažkur vandenį užteršė radioaktyvios atliekos iš panaudotos Ignalinos AE kasetės. Blizgėjo chemikalais užterštas - mėlynas, raudonas, sidabrinis - sniegas. Nukrito antra snaigė. Gyvenimas baisus, pasitaisė Kunigunda. Dievas atlaidžiai šyptelėjo. Žaibiškai plito nauja epidemija. Slapta kamera nuskaitė Kunigundos mintis. Nukrito trečia snaigė. Ji įėjo vidun ir įkišo identifikacijos kortelę. Laimei, kad renovuojant pastatą nebuvo rasta lėšų modernesnei apsaugos sistemai, pagalvojo. Dievas mano pusėj. Devynios valandos vakaro. Įėjimas dar neužblokuotas, bet jau tuščia ir tamsu. Kunigunda pasuko į savo kabinetą. Ji atsisėdo ant grindų, mėgaudamasi visagalybės jausmu. Ilgai prasėdėjo, stebėdama pro langą krintančią mėnulio šviesą ir šešėlius, apimta tylios piktdžiugiškos palaimos. Mėnulio spindulys palietė Kunigundos, išsikėtojusios ant grindų, besikvatojančios begarsiu juoku koją. Tada ji staiga pašoko ir, nustvėrusi garso kolonėlę timptelėjo. Trenkė šia iš visų jėgų į kompiuterį, tačiau šis tik truputį čiūžtelėjo. Klyktelėjusi kažką - lyg ir indėnų karo šūkį -nustūmė jį rankomis, išplėšė laidus ir metėsi į kitą patalpą. Lėkė lyg patrakusi, kartais blaškydavosi į visas puses lyg savo valią praradusi marionetė, kažkieno negailestingai tampoma. Tačiau jautėsi naujai ir drąsiai, o jai šėlstant kažkas iš vidaus pro jos akis, regis viską stebėjo šaltakraujiškai ir ramiai. Vaitodamos, traškėdamos ir braškėdamos mirė mašinos. Dužo ekranai, pleišėjo plastmasė, skilo garso kolonėlės. Vaitodamos mašinos išeidavo iš rikiuotės ir nugrimzdavo į amžinąjį miegą. Po keliolikos minučių, jausdamasi pavargusi ir nusipelniusi poilsio, Kunigunda vėl išėjo į gatvę. Dievo nėra, pagalvojo ji. Chm, krenkštelėjo Dievas. Kažkur įvyko teroro aktas. Kelią pastojo žudikas. Nukrito ketvirta snaigė. Dievas yra, persigalvojo Kunigunda. Dievas šyptelėjo. Nusirito žemės drebėjimas. Žudikas, o tiksliau - viešosios tvarkos prižiūrėtojas - pažiūrėjo Kunigundai į akis. Nukrito penkta snaigė. Eee..., pagalvojo Kunigunda. Kaltai sumirksėjo jos mintis nuskaičiusi slapta kamera. Įvyko pasaulio pabaiga. Įvyko pasaulio pabaiga? Ne, žmonija toliau vystėsi... Razinka "Mašinų daužytoja" – www.kunigunda.info
zinot ka!!!! mano puske izgirdusi sy varda.. nualpo nu rimtai.. as pati vos nenualpau!!! ne nu baisu!!! negaliu rasyti tiesiog karstis pila!!!................. – laura
mane labaj nervina kaj man sako kad as kunigus gundau ,bet juk tai netiesa!.as nekalta kad man toki warda dawe ,bet jis wisa tiesa apie mane pasako ir dziaugiousi sawo wardu.kunigundos,nekreipkim demesio i tuos kurie juokiasi is musu vardu bukim kowingos – Kunigundziokzz
mano vardas yra kunigunda tik labai liudna kad mane pravardziuoja KUNIGU bet kas turi toki varda tai tikriausiai zino kad jei dar yra jaunas tikrai daug kencia.... noreciau kad manes taip nevadintu kunigu.... man dar tik 12 metu bet as suprantu kad kiti vaikai nezino ka reiskia kunigunda jus nesuprantat kad skaudu man kad jus mus pravardziuojat.... jei jums nepatinka tai dar nereiskia kad jus turite mus izeidineti... :(((( bukit zmonems o ne zverims... – kunigunda
as turiu toki varda, ir lb juo didziuojuosi. bet kai buvau mazasne norejau pasikeist, nes vaikai is manes lb tyciojosi, o dabar dziaugiuosi kad toki turiu. tik uzknisa kai reik irodinet, kad mano toks vardas – Kunigunda
