Jaunos dienos - neprotingos, Paklydimais gan turtingos, Neina žingsniais, bet risčia! Už akių joms neužbėgsi, Nepavysi, neužrėksi, O senatvė šit ir čia. Oi, kodėl gi tų dienelių Nieks išmelsti nei ant kelių Nebegali niekados? O gan tankiai, lyg kad tyčia, Pats galanda sau vilyčią, Nebebodamas doros! Žilo plauko - sveikas protas, Prieš pagundas apšarvuotas, Bet, Dievuli, per vėlai! Nei jam giedro įkvėpimo. Nei energijos jaunimo! Bailūs patys veikalai. Kad jauni sveikiau žiūrėtų, Kad seni daugiau galėtų!.. Būtų ir giesmė kita. O dabar juk žmogų retą Rasi, kur pernykštį metą Neapkaltintų kada. O tačiau jūs mano vienos Širdžiai brangios, jaunos dienos, Aušra gimusios rytuos! Pirmos laimės ir karionės, Meilės pirmgimės svajonės!.. Jūsų nieks neužvaduos.
Maironis