Apšerkšniję mūsų žiemos – Balta, balta – kur dairais – Ilgas pasakas mažiemus Seka pirkioj vakarais. Apie klaidžią sniego pūgą, Saulės nukirptas kasas – Apie žąsiną moliūgą, Kur išskrido į dausas. Apie vilką, baltą mešką, Burtus, išdaigas velnių, Apie vandenis, kur teška Iš sidabro šulinių. Apie trečią brolį Joną – Koks jis raitelis puikus. Apie Eglę – žalčio žmoną, Medžiais paverstus vaikus. Kaip našlaitė nusiminus Grįžo tuščiomis atgal. . . Brenda pušys per pusnynus Ir išbrist niekaip negal! – Pusnynuos nykštukai miega, Aukso žuvys po ledu – Bėga ragana per sniegą, Nepalikdama pėdų. Našlaitėlė gero būdo – O jos pamotė pikta … Bet… senelė užusnūdo. Ir jos pasaka baigta.
Salomėja Nėris
