Nuo meilės niekur nepabėgsi, Jinai tave visur pavys. Ją lyg perkūniją ar giesmę, Lyg potvynį girdėsi vis. Nuo jos drebės po kojom žemė. Ji kaip vulkanas prasiverš. Ir tu jos prigimtį neramią Pajusi skaudžiai ant savęs. Virš debesų pakilsi - saulė Tau meilę būtinai primins. Ir požemio tyliam pasauly Ji iš tamsos kalbėti ims. Dar tau vaidenas žalias krantas, Kur meilės nėr... O aš juokiuos... Širdis - tas meilės diversantas - Sekios tave be atvangos...
Algimantas Baltakis
