Gėlės miršta


Gėlės miršta. Jos numiršta. O aš ne.
Gėlės - imkit, numarinkit ir mane.

Jos ant lūpų, jos ant veido, ant širdies
Nežydės, nebežydės, nebežydės.

Aš iš ašarų išplaukti, iš juodų,
Savo kelio nerandu, neberandu.

Dugne vynas ir košmaras, ir mirtis, 
O ant kranto vieno sapno praeitis. 

Vienas sapnas man dainuoja širdyje:
Myliu, myliu, myliu meilę, myliu ją.

O po meilės, o po sapno, po dainos
Kas bus meilė, kas bus sapnas, kas dainuos?

Gėlės miršta. Jos numiršta. O aš ne.
Gėlės - imkit, numarinkit ir mane.

Jonas Biliūnas


«Balandis»»|
Pr 31 7 14 21 28
A 1 8 15 22 29
T 2 9 16 23 30
K 3 10 17 24 1
Pn 4 11 18 25 2
Š 5 12 19 26 3
S 6 13 20 27 4