Gėlės miršta. Jos numiršta. O aš ne. Gėlės - imkit, numarinkit ir mane. Jos ant lūpų, jos ant veido, ant širdies Nežydės, nebežydės, nebežydės. Aš iš ašarų išplaukti, iš juodų, Savo kelio nerandu, neberandu. Dugne vynas ir košmaras, ir mirtis, O ant kranto vieno sapno praeitis. Vienas sapnas man dainuoja širdyje: Myliu, myliu, myliu meilę, myliu ją. O po meilės, o po sapno, po dainos Kas bus meilė, kas bus sapnas, kas dainuos? Gėlės miršta. Jos numiršta. O aš ne. Gėlės - imkit, numarinkit ir mane.
Jonas Biliūnas
