Džiaugsmas

Tu atėjai - ir tūkstančiu laiškelių 
Kaip žemė aš iškart sužaliavau. 
Tu atėjai - ir aš upelėm, 
Plačiaisiais ežerais sualsavau.

Ir, rodos, aš - pušis ir garbana žalia 
Nušluostau ašarą nuo debesėlio veido. 
Ir saulėje plasnoju dulkele, 
Ir žemėn tarsi grūdas gimti nusileidau.

Kaskadom saulės tu mane užtvindei. 
Dabar - apsvaigusią - kur nori vesk ar nešk. 
Kažkas visas gėles išdraikė ir sumindė. 
Pasaulyje tik saulė, tu ir aš.

Janina Degutytė