Tu atėjai - ir tūkstančiu laiškelių Kaip žemė aš iškart sužaliavau. Tu atėjai - ir aš upelėm, Plačiaisiais ežerais sualsavau. Ir, rodos, aš - pušis ir garbana žalia Nušluostau ašarą nuo debesėlio veido. Ir saulėje plasnoju dulkele, Ir žemėn tarsi grūdas gimti nusileidau. Kaskadom saulės tu mane užtvindei. Dabar - apsvaigusią - kur nori vesk ar nešk. Kažkas visas gėles išdraikė ir sumindė. Pasaulyje tik saulė, tu ir aš.
Janina Degutytė
