Iš ciklo „Šokėja ir asketas“ (III)

Kol nesutikau tavęs, aš niekad 
Šito dar patyrus nebuvau:
Kad ateina meilė ir palieka
Žemėj ir širdy šviesiau.

Dideliam pasauly mažą kelią
Aš radau, pakilus su diena,
Ir ėjau... o vyšnių žiedlapiai nubalę
Man ant veido snigo. Aš buvau viena -

Paprasta ir nežymi niekuo,
Savo paslapties ir galios nepažinus,
Lyg tamsus ir snaudžiantis vanduo,

Lyg prie lūpų niekad nepakeltas vynas - 
Ir nesitikėjau, kad dievai atves
Mano mažą kelią lig tavęs.

Vytautas Mačernis

• Meilė