Ir vėl ta dargana! Ir vėl tie lapkričio drėgni, šėmi rūkai! Ir vėl širdis migloto liūdesio pilna, Kad taip toli Tu giedrą džiaugsmą palikai. Tačiau nesižvalgyk Atgal į saulėtus vaizdus. Dar vienąsyk Būk šaltas, kietas Ir rūstus. Nesižvalgyki atgalios Į tai, Ko šiandien nematai. Daugiau tavęs nebevilios Nei saulės burtai, Nei žiedai. Kai sniegas lauką užpustys Ir ledas vandenis užties, Tu būsi vienišas svetys Trumpos dienos, Ilgos nakties.
Vincas Mykolaitis Putinas
