Man liepos mėnesis - ramybė. Visi jausmai atostogauja. Jau praeity gegužio aistros, O dar toli rudens klampynė, Ir, rodos, žemėj nieko naujo. Oi, netikėk! Kai saulė triūsia visą dieną, Net niūrūs pašaliai nušvitę. Giliausiam patvorio brūzgyne Išgirsi dūzgiant darbščią bitę. Nuo dulkių vyšnią ir avietę Nuplaus griaustinis su lietum. O jei dienovidį išalksi, Tu sausą, kietą duonos plutą Patepki kvepiančiu medum. Štai vakarai ugnim žioruoja, Ir saulė glosto pilką kalvą. Pasilypėk į tą kalnelį Ir vasaros nakties ramybei Nulenki galvą.
Vincas Mykolaitis Putinas
