Į dirvą pasėto žiemkenčio Rugio ir kviečio Prasikalė pirmas daigas, - Ir štai jau želmuo Rugsėjį vešliai sužaliavo. Tai kas, kad jį rudenio šalnos Baltu šerkšnu marins naktimis, - Tai kas, kad jį gruodas Sukaustys sustingusioj žemėj,- Tai kas, kad jį speigas ir pūgos Užklos patalais balto sniego! Pakilus pavasario saulei, Pakils ir rugsėjo želmuo Ir vasarą bręstančiom varpom Kaip jūra plačiai subanguos. Bus duonos, Juodos, kasdieninės, Bus šventėm Balto pyrago.
Vincas Mykolaitis Putinas
