Vidunaktį dažnai Aš pabundu, Kada keistai, keistai Visuos namuos tylu, Ir aš nebežinau, Kas daros su manim, Bet man kaskart sunkiau Tokiom naktim Išspręst gyvybės ir mirties lygtis Su begale nežinomųjų. Veltui aš laukiu: niekas man nepasakys, Atėjęs iš erdvių giliųjų, Kodėl kas nors yra? Kodėl aš pats esu Didžiausia paslaptis visatos slėpinių?
Vytautas Mačernis
