Rudens sonetai: 7  
Vidunaktį dažnai 
Aš pabundu, 
Kada keistai, keistai 
Visuos namuos tylu,

Ir aš nebežinau, 
Kas daros su manim, 
Bet man kaskart sunkiau 
Tokiom naktim

Išspręst gyvybės ir mirties lygtis
Su begale nežinomųjų.
Veltui aš laukiu: niekas man nepasakys,

Atėjęs iš erdvių giliųjų,
Kodėl kas nors yra? Kodėl aš pats esu
Didžiausia paslaptis visatos slėpinių?

Vytautas Mačernis

Pavasaris Pavasaris 16:43
«Kovas»»|
Pr 26 4 11 18 25
A 27 5 12 19 26
T 28 6 13 20 27
K 29 7 14 21 28
Pn 1 8 15 22 29
Š 2 9 16 23 30
S 3 10 17 24 31
© day.lt, 2003-2024