|
|
Birželio naktys |
|
Kiekvieną naktį po mėnulį,
Geltoną tokį ir apvalų.
Kiekvienąnakt šešėliai guli
Ant palikto vienatvėj stalo.
O mes išeiname, mes ieškom
Dažniausiai to, ko nė nebūna.
Keistu alyvų lapų prieskoniu
Apkartiname karštą burną.
O ilgos gatvės tarsi lieptai
Į tolimą, į lauktą krantą.
Ten į kažką nuo mūsų slėptą
Per naktį karkvabaliai skrenda.
Ten būsimasis vaisius brinksta,
Kurį ir tau gal teks ragauti.
Ten pasaka ta apie princą,
Kuris paukščius mėnuly gaudė.
Eini namo. Nešies apvalų
Mėnulį. Pameti. Jau švinta.
Šešėliai nulipa nuo stalo
Ir sulenda po spinta.
Raudoni šermukšniai: Eilėraščiai. Vilnius: Vaga, 1966. Jonas Strielkūnas
|
|
|
|