Birželio naktys


Kiekvieną naktį – po mėnulį,
Geltoną tokį ir apvalų.
Kiekvienąnakt šešėliai guli
Ant palikto vienatvėj stalo.

O mes išeiname, mes ieškom
Dažniausiai to, ko nė nebūna.
Keistu alyvų lapų prieskoniu
Apkartiname karštą burną.

O ilgos gatvės – tarsi lieptai
Į tolimą, į lauktą krantą.
Ten į kažką – nuo mūsų slėptą –
Per naktį karkvabaliai skrenda.

Ten būsimasis vaisius brinksta,
Kurį ir tau gal teks ragauti.
Ten pasaka ta – apie princą,
Kuris paukščius mėnuly gaudė.

Eini namo. Nešies apvalų
Mėnulį. Pameti. Jau švinta.
Šešėliai nulipa nuo stalo
Ir sulenda po spinta.

Raudoni šermukšniai: Eilėraščiai.  Vilnius: Vaga, 1966.

Jonas Strielkūnas


«Birželis»»|
Pr 29 5 12 19 26
A 30 6 13 20 27
T 31 7 14 21 28
K 1 8 15 22 29
Pn 2 9 16 23 30
Š 3 10 17 24 1
S 4 11 18 25 2