Aplink mėnulį švietė drignė. Ir buvo ji be paslapčių, Ir buvo ji ne sidabrinė Naktis, išvaikščiota kačių. Ir žiovulys baisiausias žiodė Senolę kuosą kamine. Iš šokių grįžtanti mergiotė Susidomėjo ramune. Žmogus tamsoj nukinkė arklį, Įpylė nakčiai avižų Ir, sugalvojęs pasikarti, Ant aukšto kopė pamažu. Ir niekas net nesukrūpsėjo. Laukai žaliavo įžūliai. Ir mėnesienoje blyksėjo Apvaliaskruosčiai obuoliai. Mergiotė apžvelgė paplentę Akim nematančiom, tuščiom. Apsigalvojęs dar gyventi, Žmogus nulipo apačion. Patamsyje subruzdo pelės, Ieškodamos vis to paties. Virš beržo švietė dvi žvaigždelės Lyg akys tykančios katės. Lapkričio medis: Eilėraščiai. Vilnius: Vaga, 1985 m.
Jonas Strielkūnas
