Pavasarį po mano oda pradeda kalenti... Staiga aš nubundu ir sudrebu... Nupurtau sniegą, migdžiusį per žiemą mano kūną ir pajuntu, kaip meiliai saulė siunčia bučinius... Po mano oda pradeda kalenti ir vis stipriau.... Jau neatsimenu, kada tai buvo, jau pamiršau tą jausmą... Po mano oda pradeda kalenti... Ir aš nesuprantu kas darosi? Pro mano odą kalasi pirmieji pumpurai... Jau mano kūnas jaučia saulės bučinius, tik dar vidus sušalęs ir nustebęs dairosi aplinkui...
Loreta Klebonaitė
