Pavasaris aukštielniakas nugriuvo žemėn. Diegų prilindo ir vabalų visokių pribirėjo. O kur toliau, kur pamiškėje, Tai laukai atrodo lyg aptemę, Lyg rūkas draikosi, liuliuojamas vasario vėjo. Laukai ir pievos ir miškai irgi visi kitoniški dalykai Labai patenkinti, kad žiema juos galų gale paliko Ir džiaugias visiškai, kad žemė ir dangus pavasarėja. O saulė vis skaistėja ir didėja. Ji savo šilima viską įgali. Sugrįžus iš pietų, ji užgulė dabar šiaurės ašigalį - Ir matome: galvotrūkčiais mūs puskamuolis mainos. Pasaulis mūsų tampa įvairus ir rainas. Ir žiurkėms ir šeškams, pelėms ir šermuonėliams, Žmonėms visiems ir jų vaikams utėliams, Ir proletarijai visai, irgi visiems buržujams Apsuko galvas visiškai, nugirdė svaigiamomis dujoms. Ir tu, žmogau niekings, išgerk kiek tau priklauso Ir balsą savo sprausk į ūžiantį ermyderį. Žinok, jog sauso nieks neklauso, - Išgerk pavasario sulos Ir stok į vidurį.
Kazys Binkis
