Berlynas aukštyn kojom drybso, O mėnuo, senas idiotas, Elektros viela pažabotas, Šypso. Gatvėse medžiai apkarpyti Nežino, ar jiem sprogt ar ne... Tiktai už lango vazone Svaigių, skanių kvapų pilni Narcizai pradeda šaipytis, Lyg vaikas alkanas sapne. Žvėryne miega krokodilai, Liūtai, beždžionės ir gyvatės. Šalia Žvėryno savo viloj Jau rengias gult aristokratės: Juk metas jau - nakties antra. Tramvajai ir automobiliai, Pabaigę gatvėse kadrilį, Senai po urvus išsislapstė, Pralenkdami kuris katrą. Jau vietoms merkias elektra. Pakilo mėnuo dar aukščiau. Įkliuvęs tarp bažnyčios bokštų, Pakreipęs savo snukį plokštų, Jis išsižiojo dar plačiau Ir atsiduso. Pūstelėjo. Ir šiltos srovės minkšto vėjo Užliejo knarkiantį Berlyną. Mėgino mėnuo kopti į Žvėryną, Bet staiga pro stiklus pamatęs, Kaip rėdosi aristokratės, Paraudo senis ir už bokštų Užrito savo veidą plokštų.
Kazys Binkis
