Mudu abu burtų keliu pamažu Nueisim tolimą tolimą kelią, Ten kur lietus dangų remia, Ir suskaičiuosim balsus kas prieš, o kas už, Kad tik sugrįžtume šiandien į žemę, Kur paryčiais, nešinas savo krepšiais, Pilnais senų nesėkmių, Ir lyg vieškelis rūškanu veidu, Ir pavargęs gyvent, ir mylėt, ir budėti už du Man sveikas protas pakilt vėl neleidžia. O mes pričiupsim pavasario vėją Ir patikrinsim, kur jam sparnai dygsta, Pasijusim lengvai išprotėję, Bet žinosime, kas čia teisus, o kas klysta. Mudu abu burtų keliu pamažu Viens paskui kitą vos spėjam Ir kaip toj senoj karuselėj, Ten, kur supas linksmai vaikų balsai, Ir vasara spjauna prieš vėją.
Andrius Kaniava
