O mes pričiupsim pavasario vėją Ir patikrinsim, kur jam sparnai dygsta, Pasijusim lengvai išprotėję, Bet žinosime, kas čia teisus, o kas klysta. Ten, kur lietus nuoširdžiai verkia už žmones, Pakilo net virš stogų, Nugirdė dangų galingą ir šlapią, Ir sklaidės dangus išsiilgęs žmonių, Kol nakties įkalbėtas užmigo ant suolo Sereikiškių parke... O mes pričiupsim pavasario vėją Ir patikrinsim, kur jam sparnai dygsta, Pasijusim lengvai išprotėję, Bet žinosime, kas čia teisus, o kas klysta
Andrius Kaniava
