Pavasario, Žiemos kūdikio, kūnas gležnas kaip žolės stiebelis, tyro žibuoklių kvapo, švelnus, pažastimis karklų pūkuotomis gundo, permatomu ašarų apdaru teprisidengęs, verkauja pabūgęs gatvės triukšmo, savo apdarą ilgina, žmonėms ašaras dalina iš ligos po žiemos, iš vienatvės sušalusios, iš tirpstančios meiles. 2000 m.
Loreta Klebonaitė