Tik vieną naktį aš gėrėjausi pavasariu ir tąją naktį žemėn suklupau, o buvo sužaliavę rasos, už viską tam pavasary žaliau. Aš suklupau, ir niekas nepakėlė, ir nepažadino manęs lietus, tik žolės, prie manęs priėję, nustebo, kad žmogus pavasarį numirt galėjo, kai lijo kvepiantis lietus.
Algimantas Mackus