Tik vieną naktį aš gėrėjausi pavasariu ir tąją naktį žemėn suklupau, o buvo sužaliavę rasos, už viską tam pavasary žaliau. Aš suklupau, ir niekas nepakėlė, ir nepažadino manęs lietus, tik žolės, prie manęs priėję, nustebo, kad žmogus – pavasarį numirt galėjo, kai lijo kvepiantis lietus.
Algimantas Mackus
