Taip noris apkabint visus, Juk už langų pavasaris. Bet stovim sužeistom širdim Ir rankom surištom, Lyg nuo audrų pavargę medžiai Meile, tikėjimu gyvi Ir šviesia viltimi gyvi, Mes išlikimo esame kely Kur jis visus nuves, Kada atversime duris? Net ir stipriausius Kartais lanko neviltis Gamta tikrieji mūs namai, Nenusigręžkime nuo jos, Tegul kirtimuose nauji Vėl medžiai sužaliuos. Alsuos gyvybe,vandeniu tyru Vėl jūros, upės,ežerai. Žydės,žaliuos ryškiom spalvom Vėl pievos, kloniai ir kalnai. Išlikim meile ir tikėjimu, Šviesia viltim mes dideli, Nes išlikimo esame kely
Marija Malakauskienė
