Aklas dar pavasaris, akli jo žiedai, ir aklas spindulys miegant skruostu lyg pirma skruzdė slenka tyliai, kad bijai judėt. Ir girdi, kaip tūkstančiai daigų po ledu, po mėlynu sniegu naktį gieda gailiai ir laibai tarsi pervertom širdim vaikai.
Marcelijus Martinaitis
