Pavasaris paėmė mane ant balto tilto Apkabino iš už nugaros stipria ranka Ir ėmė plėšti nuo prisirišimo prie kasdienybės Užsimanė išmurkdyti mane savo vandenyse Visgi gera, kai kas nors tavęs taip trokšta
Loreta Klebonaitė
Pavasaris paėmė mane ant balto tilto Apkabino iš už nugaros stipria ranka Ir ėmė plėšti nuo prisirišimo prie kasdienybės Užsimanė išmurkdyti mane savo vandenyse Visgi gera, kai kas nors tavęs taip trokšta
Loreta Klebonaitė