O viskas bus sušildyta žolės net medžiai akmenys dar katinai pavasaris vis kitas ir vėl visai kitoks išsiilgtas kupinas dejonių kad eina laikas daug greičiau nei žingsniai kad susitinkam vis rečiau žiūrėt kaip žiedas skleidžiasi kaip veriasi akis žmogaus ar gyvulio iš lėto bet mums dar liko ta sekundė visatos dulkė tyla žvaigždžių ir to pavasario jau niekas neatims nei iš gyvenimų nei iš kibių minčių
Arūnas Peškaitis
