O, vėjų krautuve, dalinanti žibuokles Mergaičių mindomuos pavasario šlaituos! Lengvoj mėlynėje siūbuoja pakaruoklis, Jo siela rojuje, jis rojaus neparduos Nei saulei, mokančiai už viską grynu auksu, Nei žemei, metančiai jam tūkstančius žiedų. O aš imu tikėt, kad rudenio sulauksiu, Nes tam pavasary ramybės nerandu: Toj vėjų krautuvėj, dalinančioj žibuokles Poetų mindomuos pavasario šlaituos, Kur aklas elgeta, linguodamas sūpuokles, Kvatoja prieglobsty fanatiškos gamtos.
Henrikas Radauskas
