Krito lapai kaip dienos šiltos... Kaip aliejus liejos vanduo... Jis stovėjo vienas ant tilto, O po tiltu - ruduo. Koks to vakaro buvo gylis, - Išmatuoti nieks negalės. Jis girdėjo, kaip žuvys tyli Ir kaip miršta žolė. Kilo vėjas, o lapai krito, Nešės vakarą paukštis sapne... Jis pakėlė rankas ir nuskrido Kaip kadaise sapne. Krankė varnos ir lojo šunys Lėkė lapai spalio spalvos. O jis kilo ir kilo viršūnėn, Krisdamas ant Lietuvos...
Juozas Erlickas
