Rudens dienos

Nuobodžios, pilkos slenka dienos 
Be atmainos ir be vilties;
Aplinkui neprieteliai-sienos 
Lyg kad sargyba ant nakties. 
O darbas, draugas kitada, 
Dabar tik slegianti našta.

Širdy nei sopulio, nei noro! 
Nurimus glūdi tuštuma. 
Ne tai lyg trošku gryno oro, 
Ne tai pastogė svetima;
O nuo svajonių, nuo sapnų 
Beliko pasakų senų.

Šalin, šalin!.. Ištiesęs ranką, 
Tuščia, kas bėga, grąžini!.. 
Rečiau vis spinduliai aplanką 
Tolyn beskrieja tekini! 
O šaltas, purvinas vanduo 
Už lango teška. Tai ruduo!

Maironis