Šiąnakt nuvyto pirmos gėlės, Išskrido paukščiai klykdami Juodas šakas dangun iškėlę, jiems mojo medžiai naktimis į žydinčias šalis į žydinčias šalis Dabar lietus kaip didelės ir liūdnos rankos srovena mirusiom šakom ir mirusiais veidais keistų žmonių, kurie klajoja vieniši, sapnuos paskendę, ir laukia saulėtų dienų ir laukia saulėtų dienų 1991 m.
Henrikas Nagys