Šiąnakt nuvyto pirmos gėlės, Išskrido paukščiai klykdami – Juodas šakas dangun iškėlę, jiems mojo medžiai naktimis į žydinčias šalis – į žydinčias šalis – Dabar lietus – kaip didelės ir liūdnos rankos – srovena mirusiom šakom ir mirusiais veidais keistų žmonių, – kurie klajoja vieniši, sapnuos paskendę, ir laukia saulėtų dienų – ir laukia saulėtų dienų – 1991 m.
Henrikas Nagys
