Rūstūs rudenio trimitininkai, vėjai, trimituoja liūdną maršą žemėj merdinčių gėlių. Miesto aikštėje mergaitės jiems į taktą rankom ploja, ir kareivis aklas krumpliais muša būgnelius. Iš skliautų gelsvųjų, skambančiais ugnies lašais krisdami ant grindinio, suaižėja kaštanai. Gatvėmis prarieda saulės ir grūdų pilnais maišais, kažin ką murmėdamas, vežikas senas. Užmirštas visų, šešėly kukčioja fontanas. Susigūžę skuba niūrūs žmonės į namus. Tik plakatų stulpo saulėtoj reklamoj supas vasaros gėlėtos valtys ant vilnių. 1991 m.
Henrikas Nagys
