Sutemos šviesios alyvinės Gatvėm pasnigtom vaikšto, Sienos murinės žalsvos Po sniego baltom aureolėm. Pirmas sniegas. Tūkstančius kartų pirmas. Tūkstančius kartų laukiamas - kaip vyšnių baltas žydėjimas. Atskleistas naujas lapas - baltas, iš pirmo sniego... Ką jame įrašysi nekantriai skubia ranka? Kad čia, kur prie varpinės prigulė Sutemos šviesios alyvinės, Kur krenta nuo gotikos bokšto Tamsaus violeto šešėlis, Kur tilto melsvi turėklai Tarsi pakilę skristi, Kur sienos žalsvos atgyja Po sniego baltom aureolėm... Tik čia - ir niekur kitur - Tu būsi pats laimingiausias, Tik čia, tik ant žemės trupinio Tu saulei lupas praversi, Ir jokioj kitoj planetoj Nerasi taip mylinčių rankų, Ir jokiam kitam pasauly Tu taip nemokėsi laukti... Tik čia ir niekur kitur - Reikalingiausias tu būsi. ...Sutemos šviesios alyvinės Guli ant pirmojo sniego. Vogčiom, kaip vaikystėj, į burną Įsidedi snaigių žiupsnelį...
Janina Degutytė