Įvairiose kalbose savaitės dienos vadinamos skirtingai:
- jas numeruojant vien skaičiais;
- įvardijant jas ne tik skaičiais, bet ir religiniais reiškiniais;
- vadinant dienas senųjų dievų ir planetų pavadinimais (šie pavadinimai seniausi, lotyniški).
Lietuvių kalboje savaitės dienų pavadinimai sudaryti labai paprastai, tiesiog numeruojant: pirma-dienis, antra-dienis ir t.t. O kadaise lietuviai savaitės (ją tuomet sudarė 9 dienos) dienų pavadinimus vadino skirtingomis dievo Perkūno galybių apraiškomis, kurios turėjo pavadinimus. Nuo tų laikų kilęs posakis Devynios galybės (visa jėga).
pagal skaičius, pagal dievų (planetų) pavadinimus
Ketvirtadienis
Dabartinė savaitė sudaryta iš 7 dienų, kurios minimos Biblijoje. Dievas kūrėjas kūrė pasaulį 6 dienas, o 7 dieną ilsėjosi.
Pasak Biblijos, ketvirtą dieną Dievas sukūrė žvaigždes, saulę ir mėnulį.
Ir Dievas tarė: tesiranda žvakės ant tvirtybės dangaus, kurios perskiria dieną bei naktį ir duoda ženklus, čėsus, dienas bei metus. Ir tesie žvakės ant tvirtybės dangaus, jeib žibėtų ant žemės; ir stojos taipo (...)
Ir Dievas padarė dvi didi žvaki; didę žvakę, valdančią dieną, ir mažą žvakę, valdančią naktį, priegtam ir žvaiždes (...)
Ir stojos iš vakaro ir iš rytmečio ketvirta diena. (BIBLIJA, 1931)
