Durbės mūšio diena

Minima: 2024.07.13

Liepos 13-oji – Durbės mūšio diena, kartais dar vadinama Žemaičių vienybės diena.

1260 m. liepos 13 d. kuršių žemėje, prie Durbės ežero (dabartinėje Durbės savivaldybėje Latvijoje), žemaičiai įveikė kryžiuočius.

Livonijos ordinas kartu su Vokietijos ordinu siekė užgrobti Žemaitiją ir sujungti abiejų ordino dalių valdas, išlaisvinti iš žemaičių blokados Karšuvos žemėje pastatytą vokiečių Georgenburgo pilį. Ordino kariuomenei talkino Švedijos karalaičio Karolio vadovaujami danų ir švedų daliniai, popiežiaus paskatinti įvairių kraštų kryžininkai, pavergti Prūsijos ir Livonijos vietiniai gyventojai, privalėję kariauti pavergėjų pusėje.

Manoma, kad Livonijos ordinas (vadas – krašto magistras Burhardtas von Hornhausenas), Vokietijos ordinas (vadas ordino maršalas Heinrichas Botelis) ir jų talkininkai turėjo kelis tūkstančius, žemaičiai – apie 4 000 karių. Nepaisant to, žemaičių vieningumas, drąsa padėjo įveikti didesnę ir geriau ginkluotą kryžiuočių kariuomenę.

Durbės mūšis buvo didžiausias XIII a. ir XIV a. lietuvių laimėjimas prieš Vokiečių ordiną. Po jo Baltijos šalyse pasikeitė politinė padėtis: Livonijos ordinas iš Durbės (Livonijoje) ir Georgenburgo pilių išvedė savo įgulas, Livonijos ordino ir Vokiečių ordino pavergtose žemėse sukilo kuršiai, žiemgaliai, estai, prasidėjo Didysis prūsų sukilimas, trukęs 14 metų (1260–1274 m.). Durbės mūšis sužlugdė Vokiečių ordino bandymą greitai užgrobti Žemaitiją.