Minima: 2024.05.01
Ši šventė yra kilusi iš pagonių deivės Laimos garbinimo šventės. Mat mūsų protėviai tikėjo, kad deivė Laima pasirodo gegutės pavidalu. Būtent jai ir buvo skirtas minėtas apeiginis garbinimo šokis.
Laima gimimo sergėtoja, gyvenimo sėkmės lėmėja. Ji globodavusi gimdyves ir naujagimius. Gimus naujagimiui, Laima nulemia jo likimą, o po to prižiūri, kad lemtis nesikeistų. Gerai visiems žinomoje pasakoje Eglė žalčių karalienė gegutė užkukuoja, kai Eglės namiškiai bando apgauti žalčius, įduodami vietoje Eglės žąsį, vėliau avį: Kukū kukū, tai ne marti, kukū kukū balta žąsis Taip ji sergi, kad Eglei lemtas likimas pildytųsi. Kitoje pasakose deivė Laima, pasirodžiusi paukštės, kurios pavadinimas nepasakomas, pavidalu, naktį gimusiam vargšų kūdikiui išpranašauja, kad tas užaugęs taps pirklio žentu. Tai išgirdęs pirklys visaip bando atsikratyti tokiu žentu, tačiau Laimos išpranašauta lemtis galiausiai vis tiek išsipildo.
Gegutė laikoma pavasario pranaše. Pirmuoju užkukavimu ji skelbia žiemos pabaigą. Šiam užkukavimui suteikiama magiška galia. Užkukuodama ji tarsi sustingdo žmonių būsenas. Jei tuo metu guli visus metus būsi tinginys, jei esi alkanas visus metus badausi. Ko gero, dauguma iš mūsų žino prietarą jei gegutei kukuojant kišenėje turi bent vieną monetą, visus metus būsi turtingas.
