Minima: 2024.07.11
1987 m. liepos 11-ąją žmonių skaičius pasaulyje viršijo 5 milijardus. 1989 m. Jungtinių tautų organizacija rekomendavo šią dieną paskelbti Pasaulio gyventojų diena.
Dar 2002 m. buvo manyta, kad pasaulyje žmonių skaičius nekontroliuojamai augs. Prognozuota, kad 2050 metais pasaulyje gyvens apie 10,9 milijardo žmonių. Dabar prognozuojama, kad šiais metais šis skaičius bus kiek didesnis nei 9 milijardai, o 2100 m. 10,9 mlrd. Netgi plačiose trečiojo pasaulio šalyse gimstamumas pradėjo mažėti.
Aštuntojo dešimtmečio pradžioje moterys turėjo vidutiniškai po 4,5 vaiko. 2015 m. bendras vaisingumas pasaulyje sumažėjo iki mažiau nei 2,5 vaiko vienai moteriai. Vidutinė gyvenimo trukmė pasaulyje pailgėjo nuo 64,6 metų dešimtojo dešimtmečio pradžioje iki 72,6 metų 2019-aisiais.
Mažesniam skaičiui įtakos turi ir ligos. Prognozuojama, kad iki 2050 metų nuo AIDS mirs 278 milijonai žmonių, dėl kurių mirties negims 178 milijonai vaikų.
Numatoma, kad daugiausia žmonių gyvens vargingiausiose pasaulio vietose: Afrikoje ir Azijoje. Azijos gyventojų bus apie 5,2 milijardo, o afrikiečiai pagarsės kaip sparčiausiai besidauginanti tauta. 2050 metais europiečių liks apie 632 milijonus (2003 m. buvo apie 730 milijonų).
Gimstamumas mažės, daugės vyresnio amžiaus žmonių. Jau dabar Europoje kas penktas gyventojas yra vyresnis, nei 65 metų. Numatoma, kad 2050 metais šis skaičius išaugs 35 procentais arba proporcija vienas kūdikis: du pensininkai.
Dar viena tendencija - pasaulyje pastebimas didelis urbanizacijos lygis ir spartėjanti migracija. Nuo 2007 m. žmonių, gyvenančių mieste, skaičius pirmą kartą pralenkė žmonių, gyvenenančių kaime, skaičių. Prognozuojama, kad iki 2050 m. apie 66 proc. pasaulio gyventojų gyvens miestuose.
Liepos 11-oji skirta susimąstyti apie žmonijos gimstamumo, mirtingumo, apgyvendinimo, migravimo, išsilavinimo ir kitokias problemas.
