Kalėdos

Minima: 2024.12.25

Darytina išvada, kad kaladė-blukas dar buvo žinoma XIX a. papročių dalis. Galbūt blukas, kaip iš baltų senovės atkilęs derliaus dvasios įvaizdis, seniau buvo valkiojamas su derliaus, laimingų ateinančių metų linkėjimais žiemos saulės grįžimo metu. Archaiškesne forma tas paprotys buvo išlikęs latviuose, kiek pakitęs – Lietuvos šiaurėje, kol pagaliau visai išnyko. XIX a. pab. - XX. a. pr. bluko vilkimas, kaip gero linkėjimas, dar pasitaikydavo Žemaitijoje, bet jau Pelenų dienos papročiuose.

Bluko deginimas rodo, kad senovėje Kalėdų papročiuose ugnis – šviesos ir gėrio simbolis – taip pat yra turėjusi ritualinio sakrališkumo prasmę. Iš čia ir bus atsiradęs kalėdinės eglutės su žvakutėmis paprotys.

Ar seniai lietuviai puošia kalėdinę eglutę? Prieš atsakydami į šį klausimą, pasižiūrėkime, kur toks paprotys užregistruotas seniausiai. Kai kurie tyrinėtojai mano, kad žaliomis šakelėmis prieš Naujuosius metus savo namus puošdavę dar senovės graikai ir romėnai. Tačiau tai nebuvo eglutė, kurią matome dabar, o tik įvairūs žalumynai, tarp jų ir eglišakės, kabinamos palubėje. XIV a. Naujuosius metus perkėlus į žiemą, sausio pirmąją, pamažu esą buvę imta žalumynais namus puošti per Kalėdas. Tai buvusi ir slyvos, vyšnios, obels šaka, iš anksto įmerkta į vandenį, kad Kalėdoms pražydėtų. Buvo tikima, kad atbudusios augalo jėgos persiduos žmonėms, suteikdamos jiems sveikatos, reikalingos ateinančių metų darbams.

visas straipsnis: Kalėdos

« 12345 »