Šv. Kūčios

Minima: 2024.12.24

Lietuvių Kūčių papročiuose nemažai vietos tenka rūpinimuisi javais, būsimuoju derliumi. Žinoma tradicija, pavalgius kūčias, traukti iš po staltiesės šieno stiebelį. Ilgesnį išsitraukusysis tarėsi ilgiau gyvensiąs, kita vertus, jei kuri mergina ištraukė ilgesnį stiebelį, tai jos daliai pasėti linai geresni išaugsią. Tauragnų apylinkėse buvo paprotys pasėti ant mirusios moters, su kuria drauge kūčiauta ir kuri pasimirė prieš linų sėją, kapo linų, antraip ji atsiimsianti savo dalį iš linų lauko, ir jų derlius būsiąs menkas. Buvo spėjama, kad kitais metais geriau užderėsią tie javai, kurių grūdų rasta šieno pakratuose ant stalo. Beje, kai kur tą vakarą obelys būdavo aprišamos viena šiaudų grįžte, kriaušės – dviem, ir visi vaismedžiai gerokai papurtomi. Taip stengtasi pažadinti jų gyvybines galias.

Kai kurie Kūčių dienos ir vakaro būrimai rodo tikėjimą vogto daikto magiška galia. Pavyzdžiui, Dzūkijoje tikėta, jei Kūčių vakare pavogsi kaimyno tvarte iš arklių ėdžių pašaro, tai jo arkliai nusilps, o tavieji bus sveiki ir stiprūs. Tą naktį pavogus apynojų – smaigą, ant kurio apynių virkščios vyniojasi, apyniai gerai užderėsią.

visas straipsnis: Šv. Kūčios

« 12345678 »